- šveplinti
- švẽplinti, -ina, -ino, šveplìnti, -ìna, -ìno 1. žr. švepluoti 1: Anas kąsnį (truputį) šveplìna Lz. 2. tr., intr. šnibždant kalbėti, šnibždėti: Kap tik sueina draugėn dvi moterėlės, tai ir pradeda šveplìnt, kad jos vyras su Agota, o Agota ir vėl su kitu Rod. 3. tr. skiemenuoti: Tėvas pusžodžius švẽplina, mokydamas sūnų kalbėti A.Baran. \ šveplinti; prašveplinti
Dictionary of the Lithuanian Language.
